LBS 2 tema
Buriavimo teorijos pagrindai
Tikrasis ir tariamasis vėjas, kursai vėjo atžvilgiu, halsai, posūkiai per vėją bei pagrindinės sąvokos, paaiškinančios, kaip ir kodėl jachta juda burėmis.
Turinys
Tikrasis ir tariamasis vėjas
Tikrasis vėjas – tai vėjas, kurį pajustų nejudantis stebėtojas (pvz., stovintis krante). Kai jachta juda, prie tikrojo vėjo prisideda jachtos sukuriamas priešpriešinis oro srautas – judėjimo vėjas. Šių dviejų vektorių suma vadinama tariamuoju vėju – būtent jį jaučia įgula ir pagal jį derinamos burės.
Įsiminkite
Tariamasis vėjas = tikrasis vėjas + judėjimo vėjas (vektorinė suma). Didėjant jachtos greičiui, tariamasis vėjas visada pasisuka arčiau pirmagalio ir dažniausiai sustiprėja.
Praktinis pavyzdys
Plaukiant beidevindu ir pagreitėjus, įgula pastebi, kad vimpelas ant stiebo rodo vėją labiau „iš priekio“, nei buvo stovint vietoje – tai tariamojo vėjo pasisukimas, ir šotus reikia šiek tiek pritraukti.
Dažna klaida
Klaida – derinant bures orientuotis vien į prognozėje nurodytą tikrąjį vėją ir pamiršti, kad reali burių padėtis visada derinama pagal juntamą (tariamąjį) vėją.
Kursai vėjo atžvilgiu
Jachtos kursas visada apibūdinamas pagal kampą tarp jos kurso ir vėjo krypties. Tiesiai prieš vėją (apie 40–45° į kiekvieną pusę nuo vėjo krypties) yra vadinamasis mirtinas sektorius – ten burės plazda ir jokia jachta negali efektyviai judėti pirmyn.
| Kursas | Kampas į vėją | Apibūdinimas |
|---|---|---|
| Mirtinas sektorius | 0–40° | Burės plazda, judėjimas neįmanomas |
| Beidevindas | ~40–50° | Aštriausias kursas, kuriuo galima buriuoti |
| Halbvindas | ~90° | Vėjas statmenai į bortą |
| Bakštagas | ~120–160° | Vėjas iš galo įstrižai |
| Fordevindas | 180° | Vėjas tiesiai į laivagalį |
Įsiminkite
Norint pasiekti tašką, esantį tiesiai prieš vėją, reikia lavyruoti – plaukti zigzagu beidevindo kursais, kaitaliojant halsus.
Halsai ir posūkiai per vėją
Halsas apibūdina, iš kurio borto pučia vėjas: jei vėjas pučia į dešinįjį bortą, jachta plaukia dešiniuoju halsu; jei į kairįjį – kairiuoju halsu. Pagal tarptautines taisykles, jachta dešiniuoju halsu turi pirmenybę prieš jachtą kairiuoju halsu.
- Overštagas – posūkis per vėją, kai pirmagalis kerta vėjo liniją (iš vieno beidevindo į kitą)
- Fordevindas (džaibas) – posūkis per vėją, kai laivagalis kerta vėjo liniją
- Komandos seka overštagui: „Ruoštis overštagui!“ → atsakymas „Pasiruošę!“ → „Overštag!“
- Fordevindo manevras atliekamas atsargiau – gikas gali staigiai persimesti į kitą pusę
Dažna klaida
Dažna klaida – atliekant fordevindą nekontroliuoti giko škoto, dėl ko gikas staigiai persimeta (vadinamasis „nekontroliuojamas džaibas“) ir gali sužeisti įgulos narį ar pažeisti rangautą.
Lavyravimas prieš vėją
Norint pasiekti uostą, esantį tiesiai prieš vėją, jachta plaukia beidevindu dešiniuoju halsu, po to atlieka overštagą ir tęsia beidevindu kairiuoju halsu – taip pasiekiamas taškas zigzago būdu.
Dreifas, krenas ir pusiausvyra
Vėjo šoninė jėga, veikianti bures, sukelia dvi pasekmes: kreną (jachtos pasvirimą į šoną) ir dreifą (šoninį nunešimą nuo tiesaus kurso). Kilis didžiąją dalį šios šoninės jėgos paverčia varomąja, tačiau dreifo visiškai išvengti neįmanoma.
- Krenas mažinamas rifuojant bures, perkeliant įgulos svorį į aukštesnį bortą arba keičiant kursą
- Dreifas įvertinamas navigacijoje kaip korekcija prie kurso (dreifo kampas)
- Per didelis krenas mažina burių efektyvumą ir didina dreifą
Įsiminkite
Optimalus krenas kreiserinei jachtai paprastai yra iki 15–20° – didesnis krenas jachtą lėtina, o ne greitina.
Stabilumas ir vairavimo balansas
Jachtos stabilumą užtikrina žemas svorio centras (balastinis kilis) ir korpuso forma. Stiprėjant vėjui ir didėjant krenui, atstatomasis momentas auga iki tam tikros ribos, po kurios jachta gali apvirsti arba pradėti slysti šonu.
- Vėjavienas (luktelėjimas į vėją) – jachta savaime suka pirmagalį į vėją dėl per didelio krenos arba pernelyg didelio grotburės ploto
- Vairo pogrindis – jachta linkusi nukrypti nuo vėjo, dažniausiai dėl per didelio kliverio ploto
- Gerai subalansuota jachta vairuojama beveik be jėgos, paleidus vairaračio rankeną
Dažna klaida
Klaida – stiprėjant vėjui ir atsiradus vėjavienui bandyti kompensuoti tik vairu, užuot sumažinus grotburės plotą (rifavus) ar padidinus kliverio plotą santykinai.